keyboard_tab REGIS - Reg. Intermediation Services 2019/1150 LT

(27) pagal šį reglamentą iš internetinių tarpininkavimo paslaugų ar interneto paieškos sistemų teikėjų neturėtų būti reikalaujama atskleisti išsamios informacijos apie tai, kaip veikia jų reitingo nustatymo mechanizmai, įskaitant algoritmus.

  Lygiai taip pat neturėtų būti pakenkta jų galimybei imtis veiksmų, be kita ko, vartotojų interesais, prieš trečiųjų šalių nesąžiningą manipuliavimą reitingu.

  Bendru pagrindinių reitingo parametrų aprašymu tie interesai turėtų būti apsaugoti, kartu suteikiant verslo klientams ir bendrovių interneto svetainių naudotojams galimybę tinkamai suprasti, kaip veikia reitingo nustatymas jų naudojamų konkrečių internetinių tarpininkavimo paslaugų ar interneto paieškos sistemų kontekste.

  Todėl, norint užtikrinti, kad šio reglamento tikslas būtų pasiektas, tai, kad atsižvelgiama į internetinių tarpininkavimo paslaugų arba interneto paieškos sistemų teikėjų komercinius interesus, niekada neturėtų būti priežastis atsisakyti atskleisti pagrindinius reitingo nustatymą lemiančius parametrus.

  Taigi, nors šiuo reglamentu nedaroma poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai (ES) 2016/943 (5), pateikiamas aprašymas turėtų būti grindžiamas bent faktiniais duomenis apie naudojamų reitingo nustatymo parametrų svarbą;

(35) tie reikalavimai neturėtų būti suprantami kaip įpareigojimas internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams platinti asmens ir ne asmens duomenis savo verslo klientams ar jų neplatinti.

  Tačiau skaidrumo priemonėmis galėtų būti skatinama intensyviau dalytis duomenimis ir stiprinami siekiai sukurti bendrą Europos duomenų erdvę kaip pagrindinį inovacijų ir augimo šaltinį.

  Asmens duomenys turi būti tvarkomi pagal Sąjungos teisinę fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir teisės į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje sistemą, visų pirma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (6), direktyvą (ES) 2016/680 (7) ir direktyvą 2002/58/EB (8);

(42) kadangi internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai visada turėtų būti įpareigoti nurodyti mediatorius, kurių paslaugomis jie norėtų naudotis, ir turėtų būti įpareigoti sąžiningai dalyvauti visuose mediacijos bandymuose, vykdomuose pagal šį reglamentą, šie įpareigojimai turėtų būti nustatyti taip, kad būtų užkirstas kelias verslo klientų piktnaudžiavimui mediacijos sistema.

  Verslo klientai taip pat turėtų būti įpareigoti sąžiningai dalyvauti mediacijos procese.

  Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai neturėtų būti įpareigoti dalyvauti mediacijos procese, kai verslo klientas pateikia skundą dėl dalyko, kurio atžvilgiu tas verslo klientas buvo anksčiau inicijavęs mediacijos procesą, ir mediatorius toje byloje nustatė, kad verslo klientas veikė nesąžiningai.

  Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai taip pat neturėtų būti įpareigoti dalyvauti mediacijos procese su verslo klientais, kurie nesėkmingai pakartotinai mėgino pradėti mediacijos procesą. Ši išimtinė padėtis neturėtų apriboti verslo kliento galimybės pateikti bylą mediacijai, jeigu, kaip nustatė mediatorius, mediacijos dalykas nėra susijęs su ankstesnėmis bylomis;

(45) apie organizacijų, asociacijų ir viešųjų įstaigų, kurios, valstybių narių nuomone, turėtų būti kompetentingos pareikšti ieškinį pagal šį reglamentą, tapatybę turėtų būti pranešta Komisijai.

  Pranešdamos valstybės narės turėtų konkrečiai nurodyti atitinkamas nacionalines nuostatas, pagal kurias buvo įsteigta organizacija, asociacija ar viešoji įstaiga, ir, kai tinkama, nurodyti atitinkamą viešąjį registrą, kuriame organizacija ar asociacija yra įregistruota. Ši papildoma galimybė valstybėms narėms paskirti įstaigas turėtų užtikrinti tam tikrą teisinį tikrumą ir nuspėjamumą, kuriuo galėtų remtis verslo klientai ir bendrovių interneto svetainių naudotojai.

  Tuo pačiu siekiama, kad teisminės procedūros būtų veiksmingesnės ir trumpesnės, nes tai šiame kontekste yra tinkama.

  Komisija turėtų užtikrinti, kad tų organizacijų, asociacijų ir viešųjų įstaigų sąrašas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Įtraukimas į tą sąrašas turėtų būti naudojamas kaip įrodymas, kurį galima paneigti, kad organizacija, asociacija ar viešoji įstaiga turi teisnumą pareikšti ieškinį.

  Tuo atveju, jei dėl paskyrimo kyla susirūpinimą keliančių klausimų, valstybė narė, paskyrusi organizaciją, asociaciją arba viešąją įstaigą, turėtų išnagrinėti tuos susirūpinimą keliančius klausimus.

  Organizacijos, asociacijos ir viešosios įstaigos, kurių valstybė narė nepaskyrė, turėtų turėti galimybę pareikšti ieškinį nacionaliniuose teismuose, atsižvelgiant į teisnumo išnagrinėjimo pagal reglamente nustatytus kriterijus rezultatus;

(47) Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų nuolat stebėti, kaip taikomas šis reglamentas.

  Atsižvelgdama į tai, Komisija turėtų siekti sukurti platų keitimosi informacija tinklą, pasitelkdama atitinkamas ekspertų grupes, kompetencijos centrus ir Interneto platformų ekonomikos stebėjimo centrą.

  Valstybės narės, paprašius, Komisijai turėtų pateikti visą turimą su tuo klausimu susijusią informaciją.

  Galiausiai, vykdant šią veiklą turėtų būti naudingas bendras didesnis komercinių ryšių tarp verslo klientų ir internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų bei tarp bendrovių interneto svetainių naudotojų ir interneto paieškos sistemų skaidrumas, kurio siekiama šiuo reglamentu.

  Komisija, siekdama veiksmingai vykdyti savo stebėsenos ir peržiūros pareigas pagal šį reglamentą, turėtų stengtis surinkti informaciją iš internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų.

  Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai, kai taikoma, turėtų gera valia bendradarbiauti sudarydami palankesnes sąlygas tokių duomenų rinkimui;

(48) atitinkamų paslaugų teikėjų arba jiems atstovaujančių organizacijų ar asociacijų parengti elgesio kodeksai gali padėti tinkamai taikyti šį reglamentą, taigi turėtų būti skatinami.

  Rengiant tokius elgesio kodeksus, konsultuojantis su visomis atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, turėtų būti atsižvelgiama į konkrečias atitinkamų sektorių ypatybes, taip pat į MVĮ ypatybes.

  Tokie elgesio kodeksai turėtų būti suformuluoti objektyviai ir nediskriminuojant;

(49) Komisija turėtų periodiškai vertinti šį reglamentą ir atidžiai stebėti jos poveikį interneto platformų ekonomikai, visų pirma siekdama nustatyti pakeitimų poreikį, atsižvelgiant į reikšmingus techninius ar komercinius pokyčius. Į tą vertinimą turėtų būti įtrauktas poveikis verslo klientams, kuris gali atsirasti dėl bendro išimtinio nuostatų dėl taikytinos teisės ir teismo pasirinkimo, kiek tai susiję su sąlygomis, kurias vienašališkai nustato internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas.

  Siekiant sudaryti išsamų vaizdą apie šiame sektoriuje vykstančius pokyčius, atliekant vertinimą turėtų būti atsižvelgiama į valstybių narių ir susijusių suinteresuotųjų šalių patirtį.

  Interneto platformų ekonomikos stebėjimo centro ekspertų grupė, įsteigta pagal Komisijos sprendimą C(2018)2393, atlieka svarbų vaidmenį teikdama informaciją šio reglamento vertinimą atliekančiai Komisijai.

  Todėl Komisija turėtų deramai atsižvelgti į grupės jai pateiktas nuomones ir ataskaitas.

  Atlikusi tą vertinimą, Komisija turėtų imtis deramų priemonių.

  Tolesnės priemonės, įskaitant teisėkūros pobūdžio priemones, gali būti tinkamos, jei ir kai paaiškėtų, kad šio reglamento nuostatos yra nepakankamos, kad būtų tinkamai sprendžiamos nesuderinamumo ir nesąžiningos komercinės praktikos, vis dar išliekančios šiame sektoriuje, problemos;

(50) teikiant pagal šį reglamentą reikalaujamą informaciją, reikėtų kuo labiau atsižvelgti į konkrečius neįgalių asmenų poreikius, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (11) tikslus;